Atėjau pas Lisa.
Pamačius mane kalytė pradėjo inkšti, amsėti, nuleidus galvą ir priglaudus ausis stengės visa savo meilę išreikšti per kartą.
-Aj gerule tu mano,- tariau atsitūpus, glostydama švelnią lyg šilkas jos galvyte.
-Na, eikš zuiki, duosiu paėsti, po to eisim pasivaikščioti.
Nubėgau ir paėmiau jos vištienos porcija.
Grįžus viską subėriau į indelį, prie kurio atsitūpus jau laukė Lisa.
-Štai, ėsk,- tariau ir atsitraukiau.
Kalytė nieko nelaukus pradėjo šlamšti.
Tuo metu aš įpyliau jai šviežio vandens ir nuėjau susirasti pavadėlio.
Kai grįžau, šunytė jau buvo paėdusi, ir džiugiai mane pasitiko.
-Eisim šiek tiek pasitreniruoti agiličio,- tariau ir užsegiau pasaitą.
Išėjome.
***
Grįžome po valandėlės.
Nusegiau pasaitą ir nuėjau atsinešti asočio.
Grįžus pripyliau šviežio vandens į šuns dubenį.
Paėmiau ant žemės gulinčią virvę, ir su Lisa šiek tiek pažaidėm virvės traukimą.
Tačiau nuvargus šunytė greitai pasidavė, ir man teko paglostyti ją ir leisti ilsėtis.